- palaidūnė
- palaidū̃nas, palaidū̃nė dkt. Pasišlai̇̃stęs po pasáulį, sūnùs palaidū̃nas pagaliaũ grį̃žo namõ.
.
palaidūnė
Look at other dictionaries:
palaidūnas — palaidū̃nas, ė smob. (2) K; ŽCh69, S.Dauk 1. nedorėlis, vėjavaikis: Niekas palaidū̃no sūnaus negirs Grž. Ji buvo darbšti, ne kokia palaidū̃nė Prk. Ir šuntakiais, liūnais, tamsiais pagiriais sūnus palaidūnas į sodžių pareis S.Nėr. Eik jau namo,… … Dictionary of the Lithuanian Language
byla — bylà sf. (4) 1. R, K kalba, kalbėjimas, šneka: Aiškios bylõs jis, t. y. gerai išbylo, iškalba J. Kokia čia tavo byla Tršk. Bet motinos jau negirdžiu raminančios bylos S.Nėr. Visi išsižioję klausės tos bylos ir įtikėjo M.Valanč. Glaudomis ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
niekingas — niekìngas, a adj. (1) 1. R menkas, niekam vertas, tuščias: Žmogus niekìngas niekus geidžia, kelas, rėdos ne velug savo stono J. Tu, žmogau niekìngs, mokykies čia pasikakyt K.Donel. [Šalteikis] tada suprato, kaip niekinga visa žemiška garbė… … Dictionary of the Lithuanian Language
sprandas — sm. (3) 1. SD85, R, MŽ, Sut, I, N, K, M, LL56,67, E, Rtr, Š, DŽ užpakalinė kaklo dalis: Arklys išrietęs sprandą NdŽ. Iš pušies gyvatė pimpt ir antkrito ant sprando anam J. Tavo sprandas yra nei geležinė gysla CII112. Sprandas juodas kaip ašies… … Dictionary of the Lithuanian Language
tvarka — 1 tvarkà sf. (4) K, LsB209, Š, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ; R273, MŽ365, N, M, J, LL72 1. gera daiktų padėtis, atitinkanti tam tikrus reikalavimus, sujaukimo, nešvaros nebuvimas: Namų jaukumo ir geros nuotaikos prielaida yra švara ir tvarka rš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
vaikas — vaĩkas sm. (4) KI421,685, KGr112, Sch 133,142, L, Š, Rtr; SD116,28, SD283,549, Sut, I, BzB337, LsB187 1. R, R85,223, MŽ, MŽ112,297, LL29 tėvams sūnus ar duktė: Tas tėvas turi daug vaikų̃ K. Bit jam daugis vaikų̃ Zt. Visas džiaugsmas su vaikaĩs… … Dictionary of the Lithuanian Language
vėjamergė — sf. (1) menk. nerimta, lengvabūdė mergina, vėjavaikė, palaidūnė: Akis įsmeigusios žiūri jos, kad kokia vėjamergė neprikibtų prie įkaušusių kareivių ir nevestų jų iš kelio J.Jabl … Dictionary of the Lithuanian Language
įvelėti — 1. tr., intr. gerokai įmušti, įpliekti: Kad aš tau gerai invelėsiu, tai kol mirsi – neužmirši Smn. Invelėja lazda Lp. 2. tr. įstumti, įtraukti: Žmogų į blogą įvelė[ja] greitai Rdn. 3. tr., intr. įkirsti, įmušti: Šernui dukart kirviu tarpupetėn… … Dictionary of the Lithuanian Language
